- kuležioti
- kùležioti, -ioja, -iojo intr. Vvr iš palengvo eiti, dyrinti, vilktis: Kur tu kùležioji? J. Sunku y[ra] kùležioti paskuo žambio be atgūlio Ggr. Būk namie! Ir kùležios kaip koks kankolas, kitam į uodegą įsikibęs! (apie mažą vaiką) Grg.
Dictionary of the Lithuanian Language.